Didžiulis lėlių teatras. Visos marionetės tokios įvairios, kad net gali susidaryti įspūdis, jog jos išties priklauso tik pačios sau ir kuria pačios save. Toks savo individualumo įspūdis sukuria didingą iliuziją, kuri užstoja visas tas lėles tampančias virveles, nutysusias aukštyn lėlių šeimininko link. Ir visgi, Šeimininko. Nepastebimo, bet visagalio.Visi spektakliai, kuriuose lėlės vaidina tokie įtikinantys, įdomūs ir įtraukiantys, kad atrodo, jog už šito pasaulio nieko kito nėra. O kas, jei esi vienas iš lėlių ir visgi matai, kad tai tik spektaklis, ar tai leidžia pakilti virvelėmis aukštyn ir pamatyti užkulisius ar netgi manipuliuoti kitų nežinojimu? O gal toks žinojimas tėra dar viena iliuzija iliuzijoje, sukurta kaip atsarginis planas tiems, kuriems pirmoji scenografija pasirodė per daug paprasta? Prie antrojo scenarijaus pridedamas savidestrukcinis elgesys, kaip trečio lygio apsaugos mechanizmas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą