Turiu baisiai jau šlykštų kelionkrepšį, bet susumavus kiek jis talpus, nusišypsau ir toliau mintyse dėlioju skudurus ir kitokį šūdą į jį. Perspektyva į ateinančią savaitę nusimato saulėta. God bless me. Saulėta ir vėl girta, jei jau apie mano valią kalbant. Nes čia ne ta Valia. Čia valia.
Ech ta laimė, ji kažkur šalia. Už upės, už sienos,už tvoros ir kitoje monitoriaus pusėje.
(Monikos)Po visokių linksmybių Šakiuose labai nyku. Homofobų kasyklėlės ir tuščios gatvės. Ir dar keli kiti. Bet čia greičiausiai kaltės many yra. Su visa nemeile ir nepagarba sau kasuosi į gylį. Tikiu, kad pasaulyje yra kursai, mokymai, seminarai ar dar koks kitas galas, išmokysiantys džiaugtis tuo ką turiu ir kokia esu. Pha.
Ko tai sūri ašara byra. Reikės prie jūros važiuot. Reikės daug dalykų dar padaryt.
Ryškūs sapnai su nukapotom kalakučiukų galvom, žmogienos troškiniais ir plastikiniais vaikais. Visi butaforiniai daikčiukai iš mano vidaus.
Vaiva, ar aš normali?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą