X visai galėtų būt malonus dalykas, jei surežisuotų tokį susitikimą kaip sapne. :D
Maldžiūnas kūdikiška veido išraiška, bet pražilęs ir senas vaikščiojo vandens paviršiumi, lelijomis. Toks laimingas ir savimi patenkntas. Sklandė kaip drugelis nuo vienos lelijos ant kitos. Ir jam nei motais, kad fizikai pasakė - ant nesušąlusio H2O nepavaikščiosi. Mostelėjo anūkei tai ar dukrai nei žodžio neištardamas tarytum šūktelėdamas:
-Ateik čia, mažule. (Be jokio vulgarumo prieskonio)
Ir ilgais palaidais plaukais besidraikydama mergaitė nubėgo pas Jonuką. Apsikabino vienas kitą ir ėmė grimzt į vandenį, praskirdami lelijas. Bet ne skęst, o palaimingai smegt. Ir jie nenumirė, t.y. nepaskendo. Nemačiau, bet tiesiog žinau.