Pirmąkart buvau gana artimo žmogaus šermenyse. Kartais atrodo, kad ji kvėpuoja, juda... Kartais atrodo, kad ji tiesiog labai ramiai miega. Prieš akis prabėga jos šypsena, vaizdai, kai ji mažu vežimėliu vežėsi malkas į savo pirkelę, kai žiūrėdama Gero Ūpo dainuoja... Liūdna ir dar sunku patikėti. ;(
Ir niekaip nesuvokiu, kaip turi reaguoti Mildą. Vieni sveikina su gimtadieniu, o kiti reiškia užuojautą... Ir nežinia kaip su ja kalbėti..
1 komentaras:
Matei kaip reagavau... :>
Rašyti komentarą