per vieną vakarą praskriejo visi metai. Tarsi tiesėje išsidėliojo visi įvykiai. Štai nuo šiandien man naujieji. Geriausi mėnesiai buvo sausis ir vasaris( žmonės buvo patys nuoširdžiausi) bei birželis, rugsėjis. Aš buvau bent 10 kartų atviresnė pasauliui, nepažšstamiesiems. Minčių raiška būdavo natūrali, negalvojant kas ką ir kaip supras. Buvau kaip Liudas Vasaris seminarijoj. Maniau, kad viskas tik nuo manęs priklauso.
O dabar leidžiu sau švilpaut ir gert vyną. Baltas "old Tbilisi" puikus marint depresiją ar tik šiaip jau niūrias akimirkas.
Darkart atsiminiau Jonuką. Jis puikus vyras. Paskutinį kartą mačiau jį einantį iš stoties. Savo aura jis sugebėjo sukelti daug minčių. Iki šiandien. Ir prisiminimų, aišku. Ir Kaunas panašiai. Kartais priekabiaujantis, kartais besijuokiantis ir besivoliojantis ant žemės, bet visuomet toks, kaip Dievas tvėrė.
Prisiminiau savo meiles ir visas nugėriau. Kaip visi per naujus daro. Gimstu naujiems. Virstu skarbonke, kurioje tarsi niekuomet negirdėti aidi "duokit alaus ir mikis atsigaus". "dalia, tu rytm..." ir dar kažkas iš manęs pačios.
Vat penktadienis šitas tai idiotiškas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą