Parėjau namo, mama sėdi, skaito knyga. Prabilo tikrai ne apie tai, ką tikėjausi. Bet kiek galima tylėt?
-Mačiau Mildos gimtadienio nuotraukas. Daug gėrei? (Nors pati žino atsakymą) Negražiai atrodei. Kad berniukai tiek geria, na, dar nieko. Bet netinka taip mergaitėms.
Estetė. Augančio alkoholiko kančias užaštrino V lyties su M palyginimas. Ko nekenčiu - tai būtent šablonas, kas gražu ir malonu, o kas ne. Keista gal jos akiai matyti, kaip šoku ne tik draugių ratelyje. Ir pačiai keista nustatyti savo žvilgsnį, kuris primena pagiežos personažą.
Galbūt taip tik teisinu save, nesugebėdama įjungti rėžimo alkostop. Tai būtų pravartu. Man pačiai. Kai neištrina ištisų laiko tarpų iš galvos spirituotas skystis.
Ji sakosi nemoralizuojanti. Patarianti. O ir man pačiai būtų smagu matyt savo vaikus ne tokius kaip aš. Mokančius socializuotis be alkoholio. Kai akyse atsispindi sąmonė, o ne girti gaivališki poelgiai ir jausmai.

Pasiversiu mergaite, kurios vardas Japonija, ir išsikraustysiu į pietinę europinę Rusiją. Pradėsiu naują gražų gyvenimą, dirbsiu dovanų įpakuotoja ir nevartosiu nieko, kas mane ėstų iš pagrindų. ( Tikrai jaučiuosi atbukusi ir bunkanti viso pasaulio atžvilgiu )
Gražios svajonės, maža ryžto. Stebukluose ieškosiu šiaudo.

Šiaudai priminė Hieronymus Bosch, moralizuojantį žmonių ydas, pilvo kultą, tamsuoliškumą ir to meto bažnyčią. Darbuose nusiritimas atsispindi charakteriuose ir begalybėje simbolinių prasmių. Būtų Bosch'ui ką nupiešt mano dabartinimae gyvenime. Moralė spaudžia pačią save.