2010-01-08

Kai leidi savo smegenims nežabotai kurti savaeigę istoriją ir surrealią įvykių tėkmę, po to kokias dvi dienas arba ilgiau įsijungi nežabotą fantaziją. Šiandien mačiau stranger iš savo šios nakties sapno. Kadangi mes spoksojom vienas į kitą, darau išvada, kad ir aš esu jo sapnų mergina. Žinau, jis mane myli. Aš jo dar ne. Nedaug trūksta. Gaila, niekada daugiau nesusitiksim. Negriaunant savo fantazijų ir Piterio Peno pasaulio, geriau gyvensiu Niekados (su Depu, kai jis dar buvo jaunas ir vaidino What's Eating Gilberts Grape ) šalyje ir džiaugsiuosi niekados džiaugsmais, negu patikėsiu baisia realybe.

Su mano sapnais darosi keisti dalykai. Sapnuoju realius dalykus dieną ar kelias prieš , kai tai atsitinka mūsų 3D erdvėje. Bet dažniau, o gal tiksliau dažniausiai, pasitaiko nuostabiai gražūs spalvoti sapnai. Aš skraidau,plaukioju, supuosi, kažkur klaidžioju, linksminuosi, lipu laiptais, bijau... Bet sapnuose įdomiausi žmonės. Pažįstami ir niekad nematyti, draugai, besielgiantys labai neįprastai. Žmonės, kurie veikia pagal kažkokią mano pasąmonęs sukurtą inerciją (tačiau nebūtinai), žavingos, grynos asmenybės. Ir pati kartais sapnuose jaučiuosi tikresnė nei čia. Ech. Tampu dūsuokle suskydusia.

Komentarų nėra: