Po dinamiškenio savaitgalio į sekmadienį žvelgiau kaip į kokią darbo dieną. (Ir pasiėmusi kirvį ėjau į mišką. ) Namų darbai - kaip niekad gud. Ir smagu dėl to. Tikriausiai pirmąkart į rytojų žvelgiu taip plačiai laimingom akim. :D Be ryškaus suvalkietiško akcento ir be alaus.
Beliko viską suspėti ir pabaigti, atsiskaityt, pasivyt.
Susigrąžinau įprotį palikinėti daiktus. Nuo to karto kaip prieš tris metus palikau mokykloj kuprinę buvau apdairesnė ir didesnių daiktų už HP knygas niekur neapleisdavau. Viskas kartojasi. Iš ciklo be memorex.
3 komentarai:
E, miškas - mano stichija. Kirvis irgi. :D
O palikti daiktą nėra taip jau blogai! Kiek žinau prietarus, palikti daiktą reiškia, kad ten dar teks sugrįžt!;]
Tai va. ;p
Labai:
smagu, kad tau smagu.
gerai, kad tau gerai. ;p
gal nereikejo to skecio taip lengvai atiduot :D
Hm. Skėtis - reikalingas dalykas. Aišku, kai jis ne toks sulūžęs. Ir gerai šiaip, kad jo gatvėje neskleidei. Tikriausiai būtų buvę gėda praeiviams į akis pažiūrėt. :DDD
Ir išvis. Atidavei - atidavei. Dabar kažką rimčiau paliksiu. Kuprinę, fotelį ar dar kažką sunkaus.
Rašyti komentarą