Namuose beveik nieko neveikiu. Kartais mokausi, o kitais kartais žaidžiu beverčius žaidimus arba skaitau naujienas. Namie niekas nei žaidžia, nei nieko naujo nevyksta. Išnykstu virtualioje erdvėje, tampu tuo, kuo nesu namuose. O po to namuose randu sau vienatvę. Bet ne visada ramybę. Ramybei reikia vietos. Aš be vietos. Dėl to vienatvė kartais tampa liūdesiu.
Skaičiuojant draugus neužlenkiu nei vieno piršto, nes nerandu žmonių, kurie atitiktų sąvokoje išdėstytus punktus. Vienatvė tam ir reikalinga, kad suprastum žodžių, kuriuos vartoji, prasmę. Bet visa tai netrukdo džiaugtis, planuot ir po truputį įgyvendint tas sąvokas, kurios jau aiškios.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą