Dedikacija kasdienybei

Su pavasario saule, šviesa atėjo ir į kasdienybę, kuri nebūtinai turi reikšti rutiną, pareigas ir kėlimąsi anksti ryte. Galima šypsotis net tada, kai eini į anglų, kuri anksčiau būdavo kaip Žavusis princas iš Šreko. Žodžiu, nemalonus dalykas.
Blanksta sena meilė. Nes, pasirodo, gyvent galima ir be jos. Ne veltui paklausyta Ievos. Žino žmogus ką kalba. Per savo ribą galima perlipt. Ir šypsotis praeiviams, nors nesi užsienietis.

Rodos, the sky is unlimited. Rodos, arbatžolės gali džiugint. Rodos, imk ir gyvenk, kad būtų smagu. Reik žegnotis.
My positive reinforcer is Milda. Jei ne ji, gulčiau dvyliktą ir kelčiau septintą, sėdėčiau Justiniškėse ir feisbuke žaisčiau pokerį.
Dar truputis, ir vimtelsiu drugeliais ir gėlytėm. Pats metas baigt.