Jaučiuosi baisiai sena, sukriošusi ir neišmintinga. Primenu močiutes ir tėvukus, kai gyvenu ne pasaulyje, o mažesnėj ar didesnėj dėžutėj. O labiausiai savo galvoje, kurioje nėra išvesties į aplinką. So the trouble is me.
Pati sau primenu Monikos klasiokų šnekas apie pasyvus ir aktyvus.
O kodėl negalima iš savęs išlipt, kaip ryte iš lovos lipama?