Jeigu širdy
slibinai pakarti
ir pasakos baigė tekėti,
manau kad užaugai
kaip auga visi,
kurie sako,
jog moka skubėti.

Tikriausiai dabar
žinai kaip girti
išmoksta surasti
takus, kurie parveda
tiesiai į lovą.
todėl ir pili
kad rastum nakty,
vietas, kur
galėtum truputį pasenti.

Kaskart kai keli,
kai nuo lango nutrauki naktinį,
matai kaip byri
ir užsimąstai,
kad duok Dieve ne
čia bustumei kart paskutinį.

už tai ir taurė,
už tai ir šventimas
it vakarą gražų
taip imtum ir mirtum.
už tai neturi
nei sparno, nei vėjo,
nei nieko,
nuo ko vieną dieną pakiltum.