Aš ir mano jūra, jūra ir aš, aš aš - jūra. Aš ir repuojanti boba, klykianti močiutė. Nuo antradienio vakaro buvau gyvybiškai neaktyvi. Nesuvokiamos antgamtinės galios man dar leido judėti, eiti į mokyklą, šypsotis žmonėms ir t.t.t.t.t.t T.N.T. Bom. Jaučiuosi gerai, kai temperatūra neviršija trisdešimt aštuonių. Jaučiuosi gerai, kai skausmas netrukdo atlikti paprasčiausių veiksmų, tokių, tarkim, kaip skaitymas, pasisukimas, etc.Jaučiuosi gerai, kai visi BŪTINA PADARYTI darbai nekelia daug emocijų. Bet visgi šiandien žioptelėjau prisiminusi, kad iškart po atostogų turėjau atnešti jau pagamintus pakvietimus į mūsų parodą. Ei, draugai, jei norėsit ateikit penktadienį 15(berods)valandą į ŠKC.
Neurotiko sąrašą braukau. Iki trečiadienio, katrą man įskaita ir prileidimas prie baigiamojo. O gal ir ne iki trečiadienio. Gal gi nepriekaištingai atkalsiu savo poterį. O jei ne, tai irgi gerai. Vis kažkaip. Po truputį iki birželio vidurio.
Ė, draugai, ką veiksim vasarą?
"Ponidielnik ją čital, po vaftornik padmital, sriedų (kažką darau. Gal geriu, jei neatsimenu), o čietvierg rabotų školie, čaški fpianicų ją myl, a sūbotų tort kūpil. Vėl kažką praleidau. Gėriau? Nebereikia eit į šitos kalbos pamoką. Gal ir į fiziką leiskit neit? Ir dailę? Ir kūno kultūrą? A? Ir lietuvių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą