Susitikom, perbridom dumblus ir ramiai (tikriausiai ramiausia susitikimo dalis) pritūpėm po tiltu. Ją piešiau, kalbėjau jos telefonu ir priminiau, kad trečiadienį jau nebegalim nieko daugiau planuot. Plano dar neturim. Maxima - pasakykžurnalekurvažiuot - pakabos ir nagų lakai. Ir mes jau tamsoje einam Šakių gatve. Gulbelėj pirkom San Diego. Užmiršau grąžint pinigus. Bet atiduosiu. Nusprendėm, kad šilčiausia stotyje. Atsisėdom, vėl ėmėm minėt naujuosius metus, ir vojažus. Planai atsirado. Ne Jurbarkas.
Ir štai, visai netikėtai, išlenda kažkoks agresyvios išvaizdos čiuvas.Daužo langelį, kur turėtų sėdėti bilietų pardavėja. Plyšauja... Pamanėm kad iškuls stiklą. Pardavėjei skirti žodžiai:
-Pasikviesiu draugų, išpisiu tave ir šunims savo nachui sušersiu.
Nei viena iš mūsų nenorėtų būti jo mergina.
Greitai pasišalinom.
Namie jau visai ne Kalėdos. Ateis Vismantė. Nori, kad padėčiau jai parašyti/ištaisyti anglų laišką.