Švelniai kaip kūdikius išvyniojau kaktusus. Motiniška meilė daro savo. Kėliau vieną nuo kito, kad nesitrintų, sukau galvą, kaip juos kuo geriau apnakvydint o ryt ir apgyvendint... O dabar stoviu visas šviesas susijungusi, su pincetu rankose ir traukau tokius mažyčius spygliukus iš rankų! Jų šimtai. O rankas skauda, neina nieko paimt. Dar bandžiau su dantimis išsitraukti kelis, bet baigėsi tuo, kad spyglių įstrigo ir pūpoje, o dabar ir ant žando pajaučiau.