Lygiosios

"-Aš pagimdžiau sūnų Izaoką, - tarė Abraomas Lipmanas." Lygiosios trunka akimirką.
iš paskutiniųjų:
Aš pailsėjau, žvakes užpūčiau. Man laikas. Manęs laukia ištisas gyvenimas, visas pasaulis - rusiška degtinė, prancūziškas konjakas, čekiškas alus ir gražuolė Ja...
-Aš myliu tave, Riva... Aš tave mylėjau.<...>Riva užčiuopė vėstančią Antano ranką ir taeė pati sau:"Žinai, Antanai... Aš mylėjau Hiršą Mitenbergą. Labai mylėjau."
Izaokas Lipmanas atsistojo, išsitiesė ir ištarė labai ramiai:
-Tu pralaimėjai.
Šogeris pašoko ir niekaip negalėjo rasti dėklo.
Kai jis pagaliau surado dėklą ir atsegė jį, baisi tyla užgriuvo miestą ir visą pasaulį.
"Šogeris dar spėjo paliesti savo kaklą./ Po to neliko staliuko, žibintų, žmonių siena susijungė./Ratas dingo."
'Jeigu pralošiu, bus blogai kitiems, o aš liksiu gyvas...Jeigu išlošiu, nebebus blogai kitiems, o aš urėsiu mirti... Jeigu bus lygiosios - visi bus patenkiti."

Vėlgi. Viskas labai laikina.