Kendi

Denas ir Kendė. Kendė ir Denas. JIs - poetas, ji - menininkė. Taip buvo pranešama filmo anonse. Nors visas dvi valandas, kai žiūrėjau, Denas teskaitė kažkokias eiles, o Kendė gal tik kartelį piešė. Filmo kūrėjams nepavyko sukurti bohemiškų asmenybių portretų. Nesuprantu, ar kūrėjai norėjo pasakyti, kad menas ir svaigalai - neatsiejami dalykai? O filmas buvo apie narkomaniukus įsimylėjėlius ir, aišku, narkomano problemas. Pinigų tūkumą ir,vėliau, lomkes.

Deno asmenybė kuriama labai įdomiai. Jis tarsi tipinis ant sofos gulintis vyras, nervinantis žmoną, tarsi gerasis samarietis, kuris savo vienintelę supranta ir reikiamu metu apkabina... keisčiausia jo reakcija į Kendės parsidavinėjimą. Neatrodo, kad jam skaudu dėl mylimosios. Prostituciją jis priima kaip natūralų dalyką. Sušiktas liberalistas? Kendė taip pat pasižymi neutralumu. Neatrodo, jog parduodama savo kūną turėjo lipti per kažkokius psichologinius barjerus. Kai apie tai kalbasi su Deniu tiesiog pasakė, jog jai šlykštu. Bet manęs tai neįtikino.
Filmo metu rankos niekam nepuvo. Kendė ir Denas buvo susidūrę su daug psichologinių problemų, kai bandė mesti.
Beje, Kendės portretas kuriamas tragiškiau, nei vaikino. ji nuo mažumės kentė mamos priespaudą, turėjo būti gera mergaitė, iš jos tikėtasi tik gerų poelgių. Bet tikriausiai norėdama pasipriešinti Kendė lipo iš visuomenės moralės rėmų. Jos draugas - heroinas, sesuo - prostitucija. atoveiksmis - kūdikio netektis. Mergina daugiau nieko neturi tik Deną. Ir tai jį gąsdina savo priepoliais. Poezija (?) ant būsto sienų ir Deno atstūmimu... Denas savo gyvenimą kažkaip tvarko. Kažkaip. Nežinau kaip, bet sugeba negrimzti.

Filmo pabaiga - kažkokia nesuprasta. Kendė po reabilitacijų atsisao narkotikų, Denas dirba ir taip pat nevartoja, bet kažkodėl jiedu išsiskiria. Negi juos jungianti grandis tebuvo haliucinacijos (narkotikai)?