Kad ir kaip bebūčiau pilna svaigalų (ne psichotropinių) apie žmones, ateitis ir visa kita, dabar jau imu atsisakyti savo idilių. NE. Ne taip išsireiškiau. Tiesiog neskubinti įvykių ir plaukti pasroviui. Nežinau ar srovėms pakeliui. Ir išvis iš kažkur galvoje įsitikinimas, kad visuomet prieš srovę reikia judėt. O kurių galų? Pasroviui ne tik kad lengviau, bet dar ir greičiau. Lengvabūdiška.
-kalta.
Šiandien ilsiuosi nuo Zelikio. Pabudau 6.30 ir supratau, kad tingiu. Po to pabudau tik apie 9.30. Nuo močiutės serialo ir klojamos lovos-sofos garsų. O matematiką tai spręsiu. Dar ir kaip! Ir dar. Džiaugiuosi klaviatūros ir pelės veikimu. Nesidžiaugu kalonėlėmis.
Jokūbas ir Lukas. Ph.
-Giedre!?
-Ko reikia?
-mhm... (kažką sumarmaliuoja)
-Ko??
-Nieko!!!
tikriausiai sakė padaryk kakavos. Einu žiūrėt ko ten jiems. Guli du tinginiai, panašūs į mane. Ir dar isteriški. bet visvien tinginiai. O toks tokį supranta.