2007-12-06

Pasimelskime už mano pavargusią galvą

 ( to be nervous)   

Draugai, mano emocijos eiži, kaip sutrūkęs kiaušinis. Čia didelis baltas paviršiaus ruožas, čia - įtrūkimas... Čia trynys pasileidęs. Ir taip kas kokį gerą pusvalandį.
Bet, mielieji Žmonės, sunku man taip. Būdama tarp jūsų, automatiškai įsijungiu mįgtuką, prie kurio parašyta "fun". Gerai tada būna. Šypsena skelia veidą pusiau... Bet kai imu apie viską mąstyti, dėliotis į vietas kas ir kaip, suprantu, jog mano pozityvas - iliuzija. Mano jausmai - sapnas. Mano kasdienybė - mechanizmas... Pasidaro liūdna ir graudu. Netgi kai galvojji, kad Jaunikaitis Nuostabusis tikrai neabejingas, blogi galvos padarai nesitraukia... Ėda.. Ėda... Ėda... Pragraužia laimės šarvą, ir jau tada , kaip kokie virusai, parazituoja. Išgraužia optimizmą, blaivų mąstymą ir džiugesio pojūtį.
O dabr už nugaros dūdelė cypia. Nervais apkarsto mano pavargusią galvą ir primena, kad gyvendami jaučiamės toli gražu ne tik gerai.
Galiausiai - tai dėl ko pradėjau rašyti... Nebus ten Jo.

Komentarų nėra: